Zarasų sveikatos centras stiprina komandą: pradėjo dirbti gydytojas kardiologas

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirties priežastimi, todėl kvalifikuotų kardiologų darbas regionuose yra itin svarbus. Prie Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro (toliau – Zarasų sveikatos centras) komandos prisijungė gydytojas kardiologas Siarhei Kulakou. Jis sako, kad jo tikslas – ne tik diagnozuoti ar skirti gydymą, bet ir padėti žmonėms suprasti, jog didžioji dalis atsakomybės už širdies sveikatą priklauso nuo jų pačių. Pokalbyje – apie profesinį kelią, pasirinkimą dirbti Zarasuose, prevenciją ir tai, kas labiausiai kelia nerimą kasdienėje praktikoje.

 Kardiologiją pasirinko sąmoningai

Mintis rinktis mediciną gydytojui gimė dar vaikystėje – jo tėvas buvo gydytojas. Nors kelias į profesiją pareikalavo daug pastangų, pasirinkimas buvo kryptingas.

Baigęs Baltarusijos medicinos universitetą, Lietuvoje tęsė studijas ir 2016 metais baigė kardiologijos rezidentūrą. Profesinę patirtį pradėjo kaupti rezidenturos metu VUL Santaros klinikose, vėliau dirbant Visagino ligoninėje, Vilniuje – „Krikščionių medicinos centre“, „Vilniaus sveikatos namuose“, klinikoje „Meliva“.

Kodėl būtent kardiologija? Pasak gydytojo, širdies ir kraujagyslių ligos pirmauja pagal mirtingumą, todėl šios srities specialistų poreikis išlieka labai didelis. Dar karjeros pradžioje jis domėjosi statistika, analizavo duomenis ir matė aiškią kryptį. Be to, kardiologija – plati, pažangi ir nuolat tobulėjanti specialybė, apimanti tiek ūmias, gyvybei pavojingas būkles, tiek ilgalaikę lėtinių ligų priežiūrą.

 Sprendimas dirbti Zarasuose – bendro matymo rezultatas

Dirbti į Zarasus gydytoją pakvietė Zarasų sveikatos centro direktorė Aistė Sniečkuvienė. Atsiradus galimybei perskirstyti darbo krūvį ir daugiau laiko skirti darbui arčiau namų, buvo nuspręsta prisijungti prie komandos.

S. Kulakou akcentuoja direktorės indėlį ir pastangas stiprinant įstaigą. Jo teigimu, ji kryptingai buria įvairių sričių gydytojų komandą, aktyviai dalyvauja projektuose, investuoja į įrangą ir siekia, kad Zarasų krašto pacientai galėtų gauti kuo kokybiškesnes paslaugas vietoje.

„Malonu matyti, kaip kolegos dirba. Jaučiasi komandiškumas. Šeimos gydytojai pacientus paruošia labai atsakingai – tyrimai atlikti, situacija įvertinta, pacientas ateina pasirengęs konsultacijai“, – sakė gydytojas.

 Moderni įranga – galimybė anksti nustatyti rizikas ir pradėti gydymą

Zarasų sveikatos centre vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta 40–60 metų amžiaus gyventojams. Gydytojas pabrėžia, kad reikalinga įranga šiai programai yra būtina sąlyga kokybiškam darbui.

Zarasų sveikatos centre atliekami tyrimai:

• elektrokardiograma,
• širdies echoskopija,
• 24 valandų EKG stebėjimas (Holterio monitoravimas),
• fizinio krūvio mėginys (veloergometrija),
• arterijų standumo tyrimas, kulkšnies žasto indekso nustatymas,
• kraujo tyrimai.

Tai leidžia laiku pastebėti ligos pradžią ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.

 Dažniausiai diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių ligos

Kaip ir visoje Lietuvoje, Zarasų krašte dažniausiai diagnozuojama arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, lėtinis koronarinis sindromas, dislipidemija.

Pasak gydytojo, nemaža dalis pacientų atvyksta turėdami ne vieną problemą – kartu pasireiškia padidėjęs kraujospūdis, krūtinės skausmai, ritmo sutrikimai. Tokiais atvejais būtinas platesnis ištyrimas ir nuoseklus gydymo planas.

 Svarbiausia – gyvenimo būdo pokyčiai

S. Kulakou atkreipė dėmesį, kad žmonės dažnai nuvertina paskirtų tyrimų ir vaistų svarbą. Cholesterolio mažinimas ar kraujospūdžio kontrolė – tai investicija į ateitį, siekiant išvengti infarkto ar insulto.

Jis priminė, kad kraujospūdis turėtų būti 120–129/70–79 mmHg ribose, o atsiradus dusuliui ar sumažėjus fizinio krūvio tolerancijai būtina kreiptis į gydytoją.

„Gydytojo pagalba yra labai svarbi, tačiau nemaža dalis rezultatų priklauso ir nuo kasdienių žmogaus pasirinkimų“, – pažymėjo pašnekovas.

Viršsvoris, netinkama mityba, rūkymas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas išlieka pagrindiniais rizikos veiksniais.

„Labai norisi, kad žmogus ne tik vartotų vaistus, bet ir keistų gyvenimo būdą. Yra pacientų, kurie vaikšto, juda, rūpinasi savimi – žiūri ir galvoji, kad taip turėtų būti. Norisi, kad tokių būtų daugiau“, – pastebėjo gydytojas.

Jo palinkėjimas Zarasų krašto gyventojams paprastas – pradėti rūpintis savo širdimi šiandien, nelaukiant, kol liga primins apie save komplikacijomis.

 Zarasų sveikatos centro inf.