Sprendimas, saugantis gyvybę: šeimos gydytoja Andželika Klimovaitė apie skiepijimo situaciją Zarasų krašte

Vaikų skiepijimas išlieka viena karščiausių temų medicinos kabinetuose. Nors mokslas vieningai sutaria dėl vakcinų naudos, tėvų abejonės ir informacijos gausa socialiniuose tinkluose neretai tampa kliūtimi siekiant užtikrinti saugią aplinką augančiai kartai. Apie situaciją Zarasų rajone, dažniausius mitus ir tėvų baimes kalbamės su Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro šeimos gydytoja Andželika Klimovaite.

Situacija Zarasuose: budrumas išlieka būtinas

Pasak A. Klimovaitės, Zarasų rajono tendencijos atspindi visos Lietuvos mažesnių savivaldybių vaizdą. Nors situacija nėra kritinė, tam tikrų nerimą keliančių ženklų yra.

„Pastebiu, jog dalies vaikų skiepijimo apimtys čia nepakankamos, o kai kuriose amžiaus grupėse jos yra mažesnės nei rekomenduojama kolektyvinio imuniteto užtikrinimui“, – teigia pašnekovė.

Pagrindinis iššūkis – tėvų dvejonės. Visgi šeimos gydytoja pastebi ir teigiamų pokyčių: gyventojų informuotumas auga, o dėmesys prevencijai didėja, ypač saugantis nuo mūsų regionui itin aktualaus erkinio encefalito.

Kodėl tėvai delsia?

Gydytojos teigimu, visiškas atsisakymas skiepyti nėra masiškas reiškinys, tačiau dvejojančiųjų dalis yra pakankamai reikšminga, kad darytų įtaką bendram bendruomenės saugumui. Dažniausiai tėvus stabdo ne kategoriškas nusistatymas, o tiesiog žmogiška baimė.

Pagrindinės dvejonės priežastys:

• Baimė dėl galimų šalutinių poveikių;
• Nepasitikėjimas vakcinų patikimumu;
• Abejonės dėl skiepų veiksmingumo.

„Dažniausiai tai nėra priešiškumas, o tiesiog informacijos trūkumas. Būtent todėl nuoširdus šeimos gydytojo pokalbis su tėvais dažnai tampa lemtingu veiksniu priimant teigiamą sprendimą“, – pabrėžia A. Klimovaitė.

Kokia rizika lieka nepasiskiepijus?

Gydytoja primena, kad ligos, kurios šiandien atrodo retos, nėra išnykusios. Tymai, kokliušas ar difterija vis dar gali sukelti tragiškas pasekmes: plaučių uždegimą, smegenų pažeidimus ar net mirtį.

„Mažiems vaikams rizika yra didžiausia, nes jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Svarbu suprasti, kad skiepai saugo ne tik nuo pačios ligos, bet, svarbiausia, nuo jos komplikacijų. Be to, neskiepytas vaikas tampa grandimi, galinčia perduoti infekciją tiems, kurie skiepytis negali dėl sveikatos būklės ar amžiaus“, – aiškina pašnekovė.

Nors asmeninėje praktikoje šeimos gydytojai su sunkiomis vaikų ligomis, kurių buvo galima išvengti pasiskiepijus, susidurti dar neteko, su suaugusiaisiais vaizdas kitoks – erkinio encefalito aukos šiame regione yra skaudi kasdienybė. Tai primena, kokia reali yra užkrečiamųjų ligų grėsmė. A. Klimovaitė pastebi, jog jei vaikas suserga liga, nuo kurios galėjo būti paskiepytas, tėvai išgyvena milžinišką emocinį krūvį: ne tik baimę dėl vaiko gyvybės, bet ir graužiančią kaltę, kad laiku nepriėmė apsaugančio sprendimo.

Mitai, kuriais nereikėtų tikėti

Gydytoja A. Klimovaitė išskiria keturis populiariausius mitus, su kuriais jai tenka kovoti kasdien:

1. „Skiepai sukelia autizmą“ – tai moksliniais tyrimais seniai paneigtas melas.
2. „Geriau persirgti natūraliai“ – natūralus persirgimas tokiomis ligomis kaip kokliušas gali baigtis ne imunitetu, o sunkiomis komplikacijomis.
3. „Jei aplink niekas neserga, skiepytis nereikia“ – ligos sugrįžta būtent ten, kur sumažėja pasiskiepijusių žmonių skaičius.
4. „Per daug skiepų vienu metu“ – vaiko imuninė sistema yra pajėgi saugiai ir efektyviai apdoroti kelias vakcinas vienu metu.

Sprendimas, kurį priimame kartu

Nors medicininiai rodikliai ir statistika yra svarbūs, gydytoja A. Klimovaitė pabrėžia, kad už kiekvieno skiepo slypi tėvų meilė ir noras apsaugoti tai, kas brangiausia. Sveikatos priežiūros specialistai nėra tik paslaugų teikėjai – esame partneriai, pasirengę kartu su šeima eiti vaiko augimo keliu, išsklaidydami bet kokį nerimą ar abejonę.

Baigdama pokalbį, šeimos gydytoja A. Klimovaitė kreipiasi į visus Zarasų rajono tėvus: „Jūsų klausimai ir abejonės yra suprantami – tai rodo, kad jums rūpi vaiko sveikata. Tačiau kviečiu sprendimus priimti remiantis mokslo žiniomis, o ne emocijomis ar nepatikrinta informacija. Ateikite, pasitarkime, užduokite visus rūpimus klausimus savo šeimos gydytojui. Atviras pokalbis yra tiesiausias kelias į saugią jūsų vaiko vaikystę.“

Sveikatos centro inf.