Prevencinės programos – efektyviausias kelias į sveikatą

Nors dažnas žmogus į gydytoją kreipiasi tik tuomet, kai pajunta aiškius ligos simptomus, sistemingi patikrinimai gali padėti užkirsti kelią rimtiems sveikatos sutrikimams arba juos aptikti ankstyvoje stadijoje. Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro (toliau – Zarasų sveikatos centras) direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams, šeimos gydytojas Paulius Kazakauskis įsitikinęs – profilaktika yra svarbiausias darbas medicinoje. Gydymas, be abejo, būtinas, bet kuo daugiau dėmesio bus skiriama ankstyvajai diagnostikai ir žmonių įpročiams, tuo rečiau prireiks sudėtingų intervencijų.

Penkios valstybės finansuojamos programos

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios prevencinės programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. „Iš esmės visos jos labai svarbios. Žinoma, ypač tos, kurios susijusios su piktybiniais susirgimais“, – sakė P. Kazakauskis.

Nors statistika rodo, kad daugiausiai žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gydytojas atkreipė dėmesį: šie duomenys ne visada tikslūs. „Dažnai žmogus miršta namuose, artimieji atsisako skrodimo, ir šeimos gydytojas į mirties liudijimą įrašo labiausiai tikėtiną priežastį – pavyzdžiui, infarktą. Taip realūs onkologiniai susirgimai lieka neidentifikuoti“, – pastebėjo jis.

Vis dėlto širdies ir kraujagyslių ligų programa taip pat itin vertinga. Ji leidžia stebėti rizikos veiksnius nuo ankstyvo amžiaus – svorio pokyčius, kraujospūdį, cholesterolio kiekį – ir formuoti žmogaus požiūrį į sveikatą.

Reikėjo pradėti nuo pamatų

Atvykęs dirbti į Zarasus, P. Kazakauskis iškart pastebėjo – prevencinių programų vykdymas buvo labai prastos būklės. Kai kurių gydytojų pacientų sąrašuose buvo po pusantro tūkstančio neatliktų programų. Tačiau tai – ne vienkartinis deficitas, o nuolat atsinaujinantis skaičius. „Programos įgyvendinamos nuolat. Vieniems atlikai, bet atsiranda naujų pacientų, kuriems tyrimai jau priklauso pagal amžių. Po kelių metų tie patys žmonės vėl įtraukiami – tai nepertraukiamas procesas“, – aiškino gydytojas.

Norint užtikrinti sistemingą prevencinių programų vykdymą, Zarasų sveikatos centre buvo įdarbinta koordinatorė. Ji dirba registratūroje, bet dalį darbo laiko skiria pacientų informavimui apie galimybę dalyvauti programose. Vis dėlto pagrindinis darbas tenka šeimos gydytojui ir slaugytojai – juk jie geriausiai pažįsta savo pacientus.

Svarbiausia – kalbėjimasis

Prevencinių programų rezultatai priklauso ne tik nuo sistemos ar statistikos, bet ir nuo žmogiškojo ryšio. Anot gydytojo, vienas svarbiausių dalykų – kaip šeimos gydytojas bendrauja su pacientu. „Negalima tiesiog paklausti, ar norite dalyvauti programoje. Žmogus dažnai atsako: man nieko neskauda, vadinasi, nereikia. Bet prevencija ir yra skirta tam, kad būtų galima ligą užčiuopti, kol ji dar nesukelia simptomų“, – aiškino jis.

Paklaustas, kodėl žmonės delsia dalyvauti prevencinėse programose ar vengia profilaktinių patikrinimų, pašnekovas pastebėjo, kad tai dažnai susiję su psichologine būsena – baime. „Būna, kad žmogus sako: geriau nežinoti. Bet juk anksti nustačius ligą – didesnė tikimybė išgyti“, – pabrėžė jis.

Pasak P. Kazakausko, viena iš šeimos gydytojo misijų – ne tik atlikti tyrimus, bet ir padėti žmogui suprasti, kodėl visa tai svarbu: „Bandome kalbėtis, paaiškinti, nuraminti. Ne kaltinti, kad neatėjo, o paskatinti pasirūpinti savimi.“

Šeimos gydytojas pasakojo, kad dažnai naudoja realius pavyzdžius – tiek džiuginančius, tiek skaudžius – kad žmonės suprastų prevencijos ir tyrimų prasmę. „Moterys bijo mamografijos, nes anksčiau šis tyrimas būdavo skausmingas. Bet dabar aparatūra modernesnė, galima pasirinkti ir echoskopiją. Svarbu ne metodas, o rezultatas – kad žmogus būtų ištirtas.“

Gydytojo patarimas – tikrintis kasmet

Anot pašnekovo, net jei žmogus jaučiasi gerai, bent kartą per metus verta pasidaryti kraujo tyrimą ir pasitarti su šeimos gydytoju. „Nuo 40 metų tai tampa ypač aktualu, bet net ir jaunesniems – nuo 25 metų – rekomenduočiau tokį įprotį. Tai padeda pamatyti organizmo pokyčius anksčiau nei pasireiškia liga.“

P. Kazakauskis atkreipė dėmesį, kad vien tik bendras kraujo tyrimas neatskleis visų rizikų – tam reikalingi specifiniai tyrimai. Vėžio žymenys, pavyzdžiui, PSA (prostatos specifinis antigenas), yra vienas svarbiausių prostatos vėžio prevencinės programos tyrimų. Tai baltymas, kurį gamina prostatos ląstelės, o jo padidėjimas kraujyje gali rodyti pakitimus ar galimą ligą. Nors padidėjęs PSA kiekis nebūtinai reiškia vėžį, jis leidžia laiku nustatyti poreikį tolimesniems tyrimams. Visgi, pasak pašnekovo, reikia interpretuoti atsakingai – esant uždegimams ar kitoms būklėms, rezultatas gali būti netikslus.

Daugiau pasitikėjimo – mažiau ligų

Gydytojas neslepia – jam pačiam anksčiau atrodė, kad gydytojo darbas yra gydyti, o ne tikrinti sveikus žmones. Bet dirbdamas suprato, jog būtent profilaktika palengvina gydymą, sumažina kančias ir išsaugo gyvenimus.

Gydymas, aišku, labai svarbus, bet kol nėra pakankamai profilaktikos ir atgalinio ryšio iš jos, gydymo atvejų turime daugiau, nei reikėtų. „Jeigu žmonės rimčiau žiūrėtų į profilaktines programas, vertintų savo sveikatą atsakingiau, o gydytojai aktyviau aiškintų, kodėl visa tai svarbu – daugeliu atvejų gydymo tiesiog neprireiktų, – įsitikinęs P. Kazakauskis. – Profilaktika padarytų pusę mūsų darbo. Be to, žmogus turi nebijoti savo šeimos gydytojo. Jei nėra pasitikėjimo – verta pagalvoti apie keitimą, bet svarbiausia nelikti visai be gydytojo.“

Prevencija – daugiau nei tyrimas

Profilaktika – tai ne tik programos ar konkretūs tyrimai. Tai visų pirma požiūris į savo sveikatą, rūpestis savimi ir pasitikėjimas medikais. „Didžiausias džiaugsmas žmogui – sužinoti, kad jis sveikas“, – sakė P. Kazakauskis. Tačiau ne visi išdrįsta pasitikrinti. Kartais net patys medikai sako: „Geriau nesitikrinsiu, kad nesužinočiau.“ O kai liga nustatoma per vėlai – jau nebėra ką gelbėti.

„Matyti žmogų, kuris galėjo išvengti ligos, bet neatėjo laiku – tai skaudžiausia“, – neslėpė gydytojas.

Prevencijos veiksmingumas labai priklauso nuo gydytojo požiūrio ir atsakomybės. „Kartais tyrimai atliekami formaliai. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas šeimos gydytojas turėtų patikimų specialistų ratą – žinotų, kam gali patikėti pacientą, kur tyrimai atliekami kruopščiai, o ne atmestinai“, – pabrėžė pašnekovas.

Net eilės pas specialistus daug ką pasako – pas vienus patekti galima tą pačią dieną, pas kitus tenka laukti mėnesiais. Tai atspindi ne tik darbo krūvį, bet ir skirtingą požiūrį į pacientą.

Visgi viskas prasideda nuo šeimos gydytojo – tik jam pastebėjus problemą, pacientas keliauja toliau, pas onkologus ar kitus gydytojus specialistus.

Zarasų sveikatos centro inf. ir nuotr.