Nieko neskauda – ar vis tiek reikia tikrintis dėl krūties vėžio?

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo, skirtas atkreipti dėmesį į šią ligą ir ankstyvosios diagnostikos svarbą. Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro (toliau – Sveikatos centras) šeimos gydytojas Arvydas Čejauskas pasakoja, kam skirta prevencinė programa, kokių krūtų pokyčių nereikėtų ignoruoti ir kodėl svarbu tikrintis net gerai jaučiantis.

Kodėl svarbu ligą aptikti anksti?

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1 700 naujų krūties vėžio atvejų. Tai dažniausia moterų onkologinė liga šalyje. Šie skaičiai primena, kodėl apie krūtų sveikatą svarbu kalbėti ir skatinti moteris pasinaudoti ankstyvosios diagnostikos galimybėmis.

Nacionalinio vėžio instituto skelbiamais duomenimis, apie 70 proc. naujai diagnozuojamų šios ligos atvejų nustatoma ankstyvųjų stadijų. Siekiant ligą aptikti kuo anksčiau, svarbų vaidmenį atlieka profilaktiniai tyrimai, galintys parodyti pakitimus dar prieš atsirandant juntamiems simptomams. Pagal Lietuvoje vykdomą krūties vėžio prevencinę programą 45–74 metų moterims imtinai kartą per dvejus metus atliekama mamografija – krūtų tyrimas rentgeno spinduliais, leidžiantis pastebėti dar neapčiuopiamus pakitimus.

Sveikatos centro šeimos gydytojas A. Čejauskas paaiškina, kad ankstyvosiose stadijose krūties vėžys dažnai nesukelia juntamų ar matomų pokyčių. Moteris gali nejausti skausmo, neužčiuopti darinio, tačiau mamografinis tyrimas jau gali parodyti pakitimus. Todėl gera savijauta neturėtų būti priežastis atidėti patikrą.

Anksti nustačius ligą, didėja sėkmingo gydymo tikimybė, o pats gydymas gali būti mažesnės apimties.

Todėl profilaktinės patikros nereikėtų sieti vien su savijauta ar laukti, kol atsiras simptomų.

Vis dėlto moterys tyrimą kartais atidėlioja. Gydytojas įvardija kelias priežastis: baimę išgirsti diagnozę, nerimą dėl procedūros metu patiriamo diskomforto, laiko trūkumą.

Moteris, kurios nerimauja dėl patikros, A. Čejauskas drąsina primindamas, kad anksti aptikus ligą didėja sėkmingo gydymo tikimybė. Nors tyrimo metu gali tekti patirti trumpalaikį diskomfortą, galimybė laiku nustatyti pakitimus ir išsaugoti sveikatą yra svarbi priežastis neatidėlioti patikros.

Kaip pasinaudoti prevencine programa?

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims už prevencinėje programoje numatytą patikrą mokėti nereikia, jei ji atliekama sutartį su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos turinčioje gydymo įstaigoje.

A. Čejausko teigimu, Sveikatos centro pacientės šiuo metu gauna centralizuotus kvietimus dalyvauti programoje: jos informuojamos apie galimybę atlikti mamografiją ir registruojamos tyrimui.

Gavus kvietimą svarbu susipažinti su jame pateikta informacija apie tyrimo vietą, laiką ir tolesnius veiksmus. Jei kvietimo negavote ar neaišku, ar jau laikas tikrintis, pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

Pastebėjus pokyčių – nelaukti kitos patikros

Profilaktinė patikra skirta moterims, kurios neturi ligos simptomų. Atsiradus krūtų pokyčių, kreiptis į gydytoją reikia nepriklausomai nuo amžiaus ar laiko, praėjusio po paskutinio tyrimo.

A. Čejauskas ragina atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• naujai užčiuoptą mazgelį ar sukietėjimą krūtyje arba pažastyje;
• pasikeitusią krūties formą, dydį ar naujai atsiradusią asimetriją;
• odos įtraukimą, paraudimą, patinimą ar „apelsino žievelę“ primenančią odą;
• spenelio įtraukimą, išskyras, ypač kraujingas ar skaidrias, pleiskanojimą ar bėrimą aplink spenelį;
• nepraeinantį, neįprastą skausmą konkrečioje krūties vietoje.

Šie požymiai savaime dar nereiškia vėžio diagnozės, tačiau jų priežastį turi įvertinti gydytojas.

Nors krūties vėžiu dažniausiai serga moterys, ši liga gali būti diagnozuojama ir vyrams. Jiems minėta prevencinė programa netaikoma, tačiau užčiuopus mazgelį krūties srityje, pastebėjus spenelio ar odos pokyčių, taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Svarbu žinoti ir šeimos ligų istoriją

Moterims, kurios nepatenka į prevencinės programos amžiaus grupę, taip pat svarbu stebėti krūtų pokyčius ir juos pastebėjus kreiptis į šeimos gydytoją. Vis dėlto vien stebint ar apčiuopiant krūtis neįmanoma aptikti visų pakitimų – dalis jų būna per maži, kad būtų juntami ar matomi. Todėl savityra nepakeičia mamografijos ar kitų gydytojo paskirtų tyrimų, kurių poreikis įvertinamas individualiai.

A. Čejauskas pabrėžia, kad apie šeimoje buvusius krūties ar kiaušidžių vėžio atvejus reikėtų pasakyti šeimos gydytojui arba gydytojui akušeriui ginekologui. Ypač svarbu paminėti, jei šiomis ligomis sirgo mama, sesuo ar dukra, taip pat jei liga diagnozuota jauname amžiuje. Ši informacija padeda įvertinti individualią riziką ir spręsti dėl tolesnės patikros ar specialistų konsultacijų.

Moterims, kurios vis neranda laiko pasitikrinti, gydytojas linki neatidėlioti rūpinimosi savimi. Profilaktinei patikrai verta skirti laiko dar tuomet, kai nieko neskauda.

Turite klausimų dėl patikros?

Jei nežinote, ar jau laikas pasitikrinti, negavote kvietimo dalyvauti prevencinėje programoje arba pastebėjote krūtų pokyčių, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Sveikatos centro pacientai šeimos gydytojo konsultacijai gali registruotis telefonu (0 385) 51 111, internetu https://ipr.esveikata.lt/ arba atvykę į registratūrą.

Sveikatos centro inf.