Į mokyklą – pasiruošus: ką apie vaiko sveikatą turėtų žinoti tėvai?

Artėjant naujiems mokslo metams, šeimos rūpinasi mokymosi priemonėmis, kuprinėmis ir būsimu dienos režimu. Tačiau ne mažiau svarbu įvertinti vaiko fizinę ir emocinę sveikatą. Pasirengimas mokyklai neapsiriboja privalomu Mokinio sveikatos pažymėjimu – svarbu laiku pastebėti sveikatos sutrikimus, sugrąžinti tinkamą miego ir poilsio režimą, pasikalbėti apie vaiko savijautą bei padėti jam ramiau priimti artėjančius pokyčius. Apie svarbiausius pasirengimo mokyklai aspektus pasakoja Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro šeimos gydytojos Aurelija Semeškaitė ir Andželika Klimovaitė.

Sveikatos patikrinimas nėra formalumas

Visi vaikai iki 18 metų ir pilnamečiai mokiniai, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programas, kartą per metus turi profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Atlikus patikrinimą, išduodamas elektroninis Mokinio sveikatos pažymėjimas.

Šeimos gydytoja A. Semeškaitė pabrėžia, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo nereikėtų vertinti tik kaip prievolės ar dar vieno dokumento, kurį reikia pateikti ugdymo įstaigai.

„Profilaktinis patikrinimas suteikia galimybę kompleksiškai įvertinti vaiko sveikatą, pastebėti jos pokyčius ir problemas, kurių kasdienybėje tėvai ar pats vaikas gali nepastebėti. Kartais vaikas niekuo nesiskundžia, tačiau patikrinimo metu nustatome regėjimo, laikysenos, svorio ar kitų sveikatos rodiklių pokyčių. Kuo anksčiau juos pastebime, tuo greičiau galime suteikti reikalingą pagalbą“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja A. Semeškaitė.

Patikrinimo metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, vertinami jo ūgis, svoris, arterinis kraujo spaudimas, regėjimas, klausa, atramos ir judamasis aparatas, psichikos sveikatos būklė, mitybos bei higienos įgūdžiai. Prireikus atliekami papildomi tyrimai. Taip pat aptariamos lėtinės ligos, alergijos, nuolat vartojami vaistai ir kiti individualūs vaiko sveikatos poreikiai.

Pasak gydytojos, vizitui specialiai ruoštis nereikia, tačiau svarbu, kad tėvai iš anksto apgalvotų, ką norėtų aptarti.

„Tėvai geriausiai mato, kaip vaikas jaučiasi kasdien. Todėl gydytojui svarbu papasakoti ne tik apie diagnozuotas ligas, bet ir apie pasikeitusį miegą, apetitą, fizinį pajėgumą, dažną nuovargį, galvos ar pilvo skausmus. Nereikėtų nutylėti ir emocinės savijautos ar elgesio pokyčių. Net iš pirmo žvilgsnio nedidelė detalė gali būti reikšminga vertinant bendrą vaiko sveikatą“, – pastebi A. Semeškaitė.

Mokinio sveikatos pažymėjime pateikiamos rekomendacijos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje, fizinio ugdymo užsiėmimuose, taip pat nurodomos pirmosios pagalbos priemonės, kurių reikėtų imtis, jeigu mokiniui prireiktų skubios pagalbos.

„Jeigu vaikas serga lėtine liga, turi alergijų ar nuolat vartoja vaistus, ugdymo įstaigai labai svarbu žinoti, kokios pagalbos jam gali prireikti. Pažymėjime pateikiamos rekomendacijos padeda mokyklos darbuotojams tinkamai pasirūpinti vaiku ir pritaikyti fizinį krūvį pagal jo sveikatos būklę“, – paaiškina gydytoja.

Reikalinga ir burnos sveikatos patikra

Mokinio sveikatos patikrinimą sudaro dvi dalys. Vaiko bendrą sveikatos būklę įvertina šeimos arba vaikų ligų gydytojas, o dantų ir žandikaulių būklę – gydytojas odontologas arba burnos higienistas.

Burnos sveikatos patikrinimas taip pat neturėtų būti atidėliojamas. Jo metu įvertinama dantų ir žandikaulių būklė, o prireikus skiriamas gydymas, atliekama profesionali burnos higiena ar taikomos profilaktinės priemonės. Laiku pastebėtos ir išspręstos dantų problemos padeda išvengti situacijų, kai dėl skausmo ar gydymo vaikui tenka praleisti pamokas.

„Tėvai kartais mano, kad pakanka apsilankyti tik pas šeimos gydytoją, tačiau Mokinio sveikatos pažymėjimui reikalingas ir burnos sveikatos įvertinimas. Todėl vizitus pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikėtų suplanuoti iš anksto“, – primena A. Semeškaitė.

Mokinio sveikatos pažymėjimas pildomas elektroniniu būdu ir galioja vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Tėvams popierinio dokumento į ugdymo įstaigą nešti nereikia. Kasmetinis profilaktinis patikrinimas nemokamai atliekamas gydymo įstaigoje, kurioje vaikas yra prirašytas. Pas šeimos gydytoją ir burnos sveikatos specialistą reikia registruotis iš anksto.

Gydytoja taip pat primena, kad sveikatos patikrinimo nereikėtų palikti paskutinėms vasaros dienoms, kai į gydymo įstaigas vienu metu kreipiasi daug šeimų. Anksčiau užregistravus vaiką, lieka pakankamai laiko atlikti papildomus tyrimus, apsilankyti pas specialistus ar pradėti gydymą, jeigu jo prireiktų.

Prie mokyklos režimo svarbu grįžti palaipsniui

Per vasaros atostogas vaikų dienotvarkė dažnai pasikeičia – jie vėliau eina miegoti, ilgiau miega rytais, daugiau laiko praleidžia prie ekranų, valgo ne visada reguliariai. Staigus grįžimas prie mokyklos režimo gali sukelti nuovargį, dirglumą ir apsunkinti susikaupimą.

Šeimos gydytoja A. Klimovaitė pataria nelaukti paskutinio vakaro prieš mokslo metų pradžią ir prie įprastos dienotvarkės grįžti palaipsniui.

„Jeigu visą vasarą vaikas ėjo miegoti ir kėlėsi gerokai vėliau, staiga pakeisti šį režimą bus sunku. Miego ir kėlimosi laiką reikėtų palaipsniui ankstinti, stengtis valgyti panašiu metu, nepamiršti pusryčių, fizinio aktyvumo ir buvimo gryname ore. Tuomet mokslo metų pradžia vaikui nesukels tokio didelio fizinio nuovargio“, – pataria šeimos gydytoja.

Pakankamas miegas svarbus ne tik fizinei savijautai. Neišsimiegojusiam vaikui sunkiau sutelkti dėmesį, įsiminti informaciją, valdyti emocijas ir prisitaikyti prie didesnio krūvio.

„Miego trūkumas gali pasireikšti ne tik mieguistumu. Vaikas gali tapti dirglesnis, jautresnis, jam gali būti sunkiau susikaupti ir kontroliuoti emocijas. Kartais suaugusieji tokį elgesį palaiko nepaklusnumu ar nenoru mokytis, nors vaikui pirmiausia trūksta poilsio“, – pažymi A. Klimovaitė.

Vakare reikėtų riboti naudojimąsi telefonu, kompiuteriu ir kitais ekranais, pasirūpinti ramesne aplinka bei pastoviu pasirengimo miegui ritualu. Taip pat svarbu neperkrauti paskutinių atostogų dienų.

„Nereikėtų per vieną savaitę stengtis pakartoti visų mokomųjų dalykų, suplanuoti daugybės užsiėmimų ir tuo pat metu iš esmės pakeisti vaiko dienotvarkę. Kur kas daugiau naudos duoda nuoseklus ir ramus pasirengimas. Vaikui turi likti laiko ne tik pareigoms, bet ir poilsiui“, – sako A. Klimovaitė.

Jaudulys prieš mokyklą yra natūralus

Artėjanti rugsėjo pradžia vaikams gali kelti įvairių jausmų – smalsumą, džiaugsmą, liūdesį dėl pasibaigiančių atostogų, nerimą ar baimę. Ypač daug nežinomybės gali patirti pirmokai, mokyklą ar klasę keičiantys vaikai, taip pat mokiniai, kurie anksčiau susidūrė su mokymosi sunkumais, patyčiomis, vienišumu ar įtemptais santykiais su bendraamžiais.

Pasak A. Klimovaitės, nedidelis jaudulys prieš pokyčius yra natūralus. Tėvų užduotis – ne paneigti vaiko jausmus, bet padėti juos įvardyti.

„Vaiko nereikėtų skubėti raminti žodžiais, kad nėra ko bijoti. Jam svarbiau pajusti, kad suaugusieji nori išgirsti ir suprasti, kas konkrečiai kelia nerimą. Galima paklausti, ko vaikas laukia, dėl ko nerimauja, kas jam atrodo neaišku ir kokios pagalbos jis tikėtųsi iš tėvų“, – pataria šeimos gydytoja.

Suaugusiųjų ramybė ir nuoseklumas vaikui suteikia saugumo. Kalbant apie mokyklą, reikėtų vengti gąsdinimų didesniu krūviu, pažymiais, griežtais mokytojais ar atsakomybe.

„Kartais suaugusieji net nesusimąstydami sako: „Baigsis atostogos, prasidės rimtas darbas“ arba „Mokykloje niekas nebeleis tinginiauti.“ Tokios frazės gali dar labiau sustiprinti vaiko įtampą. Apie mokyklą verta kalbėti ramiai, aptarti ne tik būsimas pareigas, bet ir malonius dalykus – susitikimą su draugais, mėgstamas pamokas, būrelius ar naujas patirtis“, – teigia A. Klimovaitė.

Mažesniam vaikui gali padėti iš anksto aptartas kelias į mokyklą, dienos eiga, būreliai ir tai, kas jį pasiims po pamokų. Vyresniam vaikui svarbu suteikti galimybę pačiam dalyvauti planuojant savo dienotvarkę, pasirenkant mokymosi priemones ir susitariant dėl atsakomybių.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos?

Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaiko nerimas yra stiprus, ilgai neslūgsta arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Apie patiriamus sunkumus gali rodyti nuolatinis liūdesys, dirglumas, užsisklendimas, nenoras bendrauti, sutrikęs miegas ar apetitas, dažni galvos ir pilvo skausmai, sumažėjęs susidomėjimas mėgstama veikla, sunkumai susikaupti arba kategoriškas atsisakymas eiti į mokyklą.

„Vienas požymis dar nebūtinai reiškia rimtą problemą, tačiau svarbu stebėti, kiek laiko pasikeitusi vaiko savijauta tęsiasi ir kaip stipriai ji veikia kasdienį gyvenimą. Jeigu vaikas nuolat užsisklendęs, blogai miega, dažnai skundžiasi fiziniais negalavimais, atsisako eiti į mokyklą ar nebesidomi anksčiau mėgta veikla, nereikėtų laukti, kad viskas savaime praeis“, – atkreipia dėmesį A. Klimovaitė.

Tokiais atvejais svarbu neatidėlioti pokalbio su vaiku ir nevertinti jo elgesio vien kaip tingėjimo, užsispyrimo ar nenoro mokytis. Pirmiausia reikėtų pabandyti išsiaiškinti, kas pasikeitė ir kokių sunkumų vaikas patiria. Prireikus galima kreiptis į šeimos gydytoją, ugdymo įstaigos psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.

A.Semeškaitė primena, kad šeimos gydytojas gali būti pirmasis specialistas, į kurį tėvai kreipiasi pastebėję tiek fizinės, tiek emocinės vaiko savijautos pokyčius.

„Vaikų emociniai sunkumai neretai pasireiškia fiziniais simptomais – galvos ar pilvo skausmais, miego sutrikimais, nuovargiu. Šeimos gydytojas gali padėti įvertinti bendrą vaiko sveikatos būklę ir nuspręsti, ar reikalingi papildomi tyrimai arba kito specialisto konsultacija. Svarbiausia – nelaukti, kol problema taps sunkiai įveikiama“, – sako gydytoja.

Svarbiausia – ne tobulas, o ramus pasirengimas

Pasirengimas mokyklai neturėtų tapti dar vienu įtampos šaltiniu šeimai. Kur kas svarbiau laiku pasirūpinti sveikatos patikrinimu, palaipsniui atkurti dienos režimą, skirti dėmesio miegui, mitybai ir fiziniam aktyvumui bei nuoširdžiai pasikalbėti su vaiku apie jo lūkesčius ir baimes.

„Tėvams nereikia siekti tobulo pasirengimo. Vaikui svarbiausia jausti, kad šalia yra suaugusieji, kurie domisi jo savijauta, išklauso ir prireikus padeda. Toks saugumo jausmas yra ne mažiau svarbus už sutvarkytus dokumentus ar paruoštas mokymosi priemones“, – apibendrina šeimos gydytojos A. Semeškaitė ir A. Klimovaitė, pridurdamos, kad naujų mokslo metų pradžia kiekvienam vaikui yra pokytis. Kai šalia yra ramūs, dėmesingi ir pasirengę padėti suaugusieji, prie šio pokyčio prisitaikyti tampa lengviau.

Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro inf.