Gydytoja, kuria pasitikima: šeimos gydytoja Aurelija Semeškaitė apie ryšį su pacientais, užleistų ligų priežastis ir gyvenimo pokyčius Zarasuose

Zarasų rajono savivaldybės viešoji įstaiga Sveikatos centras (toliau – Zarasų sveikatos centras) per pastaruosius metus sulaukė ne vieno naujo specialisto. Tarp jų – šeimos gydytoja Aurelija Semeškaitė, kuri į Zarasus persikėlė iš Kauno kartu su vyru ir čia ne tik dirba, bet ir kuria naujus namus.

Šeimos medicina – nuo žmogaus sveikatos iki gyvenimo būdo

„Į Zarasus atvykome beveik prieš metus. Iki tol dirbau keliose gydymo įstaigose Kaune, ten baigiau medicinos studijas ir šeimos medicinos rezidentūrą. Sprendimas keltis į Zarasus subrendo natūraliai – ieškojome ramesnės gyvenimo aplinkos, arčiau gamtos“, – pasakojo gydytoja.

A. Semeškaitę šeimos gydytojos specialybė patraukė dėl savo universalumo ir galimybės visapusiškai rūpintis žmogumi. „Tai tokia sritis, kur gali spręsti daugybę žmogaus problemų – tiek sveikatos, tiek kartais ir socialinių. Gali rūpintis visa šeima – nuo mažų vaikų iki senjorų. Labai platus ligų spektras reikalauja daug žinių, o man tai – didelis privalumas“, – sakė ji.

Šeimos gydytojo darbas, pasak jos, labai dinamiškas. Niekada nežinai, su kokia problema pacientas pasirodys, todėl tenka nuolat lavinti klinikinį mąstymą. „Tai tarsi detektyvo darbas – iš simptomų, užuominų reikia išsiaiškinti, kas žmogui nutiko, ir pasiūlyti sprendimą“, – pastebėjo A. Semeškaitė.

Zarasiečiai – šilti ir atviri, bet ne visada drąsūs

Nors Aurelija dirbo Kaune, Zarasų pacientus ji išskiria kaip itin šiltus ir nuoširdžius. „Žmonės čia labai mieli, pagarbūs, įsiklauso į patarimus. Kartais paklausia to paties kelis kartus – svarbu jiems suprasti, kas vyksta. Tai labai motyvuoja gydytoją“, – šypsojosi pašnekovė.

Vis dėlto gydytoja pastebėjo, kad kai kuriems pacientams vis dar trūksta drąsos kreiptis į medikus laiku: „Žmonės linkę kentėti, atidėlioti, manyti, kad praeis savaime. Gal kartais trūksta žinių apie tai, kas jiems priklauso, kokias paslaugas gali gauti. Kiti – tiesiog bijo, kad nebus išklausyti. Bet iš patirties matau, kad jei žmogų padrąsini, paaiškini, kodėl reikia tirtis ar gydytis – dauguma sutinka ir noriai bendradarbiauja.“

Užleistos ligos – abipusės atsakomybės rezultatas

Pasak A. Semeškaitės, viena iš dažnesnių problemų – užleistos lėtinės ligos. „Pasitaiko atvejų, kai žmogus buvo tirtas, bet nebuvo informuotas apie rezultatus, nebuvo pradėtas gydymas. Kartais ir pacientai nesidomi rezultatais, laukia, kol jiems bus paskambinta. Tokios situacijos skaudžios – turime pacientų, kuriems prieš keletą metų nustatyti blogi rodikliai, bet jie taip ir liko be gydymo. Dabar – jau komplikacijos.“

Gydytoja neslepia – kartais tokių atvejų priežastis būna abejingas medikų požiūris. „Aišku, darbo krūviai dideli, bet vis tiek tai – paciento sveikata. Manau, kad gydytojas turi būti atsakingas ir rūpestingas, o pacientas – aktyvus savo sveikatos partneris“, – neabejojo pašnekovė.

Darbas – intensyvus, bet prasmingas

Aurelija dirba su visa suformuota apylinke – tai virš 1550 pacientų. „Tai – maksimali riba, norint užtikrinti kokybę. Jei pacientų būtų daugiau, nukentėtų prieinamumas, vizitų trukmė, gydymo kokybė“, – paaiškino ji.

Jos pacientai – įvairaus amžiaus, nemaža dalis – naujai prisirašę. „Ryšys su pacientais formuojasi palaipsniui, bet jau dabar matau, kad žmonės tampa drąsesni, dažniau kreipiasi, nori tartis dėl sveikatos klausimų. Tas pasitikėjimas – man labai svarbus“, – pabrėžė pašnekovė

Gydytoja sako, kad pacientų nusiskundimų spektras platus – nuo peršalimo ir sezoninių virusų iki lėtinių ligų kontrolės, pažymų profilaktikai, vaikams, vairuotojams: „Taip pat labai aktyviai kviečiame žmones dalyvauti prevencinėse programose. Zarasiečiai tikrai gana gerai į tai reaguoja – lyginant su didmiesčiu, čia žmonės dažniau sutinka tirtis. Tai džiugina.“

Nauja pradžia Zarasuose – sprendimas, kuriuo nesigaili

Aurelija su vyru Pauliumi, taip pat mediku, į Zarasus persikėlė ieškodami lėtesnio gyvenimo ritmo ir artumo gamtai. Iš pradžių pora čia statėsi sodybą, atvykdavo tik savaitgaliais, o vėliau apsisprendė čia ir dirbti. „Tikėjomės šilto kolektyvo, bet pradžia buvo kitokia – bendra bendruomenė tarp kolegų nebuvo susiformavusi. Tiesą pasakius, bendradarbiavimo nebuvo daug. Tačiau dabar situacija keičiasi – dauguma gydytojų pasikeitė, atsiranda nauji kolegos, su kuriais pradeda formuotis naujas ryšys.“

Nepaisant iššūkių, gydytoją motyvuoja nuoširdus žmonių priėmimas. „Pacientai mus priėmė labai šiltai – dar net nepradėjus dirbti, žmonės registravosi į mūsų apylinkes. Jie ilgėjosi pokyčių, bet kartu ir bijojo – ar mes pasiliksime, ar išvyksime. Dabar jau klausia: „Ar tikrai liksite?“ Atrodo, kad jiems reikia tikrumo“, – atskleidė pašnekovė.

Ką turėtų žinoti kiekvienas pacientas?

Paklausta, ką norėtų pasakyti Zarasų gyventojams, gydytoja pabrėžia – svarbiausia nebijoti kreiptis: „Šeimos gydytojas – tai žmogus, kuris padeda organizuoti visą paciento sveikatos kelią: siunčia pas specialistus, skiria tyrimus, rūpinasi lėtinėmis ligomis. Bet tam reikia paciento iniciatyvos – drąsos klausti, atvirai išsakyti rūpesčius, kalbėtis, bendradarbiauti.“

Ji priminė, kad Zarasų sveikatos centras siūlo platų paslaugų spektrą: „Jei šeimos gydytojas nedirba, yra Skubiosios medicinos pagalbos skyrius, kuris pasirengęs padėti visą parą. Pagalba tikrai yra – svarbiausia, kad žmogus jos nebijotų ieškoti.“

Zarasų sveikatos centro inf.