Cukrinis diabetas gali ilgai likti nepastebėtas: kada pasitikrinti ir kaip sumažinti ligos riziką?
Cukrinis diabetas gali ilgai likti nepastebėtas: kada pasitikrinti ir kaip sumažinti ligos riziką?
Troškulys, nuovargis, dažnesnis šlapinimasis ar suprastėjęs regėjimas – požymiai, kuriuos lengva paaiškinti kasdieniu skubėjimu ar kitomis priežastimis. Tačiau jie gali įspėti ir apie cukrinį diabetą. O antrojo tipo diabetas neretai vystosi tyliai: žmogus jaučiasi gana gerai ir apie ligą sužino tik atlikęs tyrimus.
Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena – proga priminti, kodėl svarbu laiku pasitikrinti ir ką galime padaryti, kad sumažintume ligos bei jos komplikacijų riziką. Apie tai – pokalbis su Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro šeimos gydytoju Mindaugu Šimkumi.
Problema aktuali ir Zarasų rajone
Zarasų rajono savivaldybės 2025 metų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje nurodyta, kad per metus rajone užregistruota 200 naujų antrojo tipo cukrinio diabeto atvejų. Sergamumo rodiklis buvo apie 2,1 karto didesnis už Lietuvos vidurkį. Šie skaičiai primena, kaip svarbu ligą nustatyti laiku. Tačiau kada reikėtų pasitikrinti, jei žmogus jaučiasi gerai?
„Svarbu, kad žmogus nelauktų, kol savijauta akivaizdžiai pablogės. Antrojo tipo diabetas gali ilgą laiką nesukelti ryškių simptomų, todėl poreikį išsitirti vertiname ir pagal rizikos veiksnius“, – sako šeimos gydytojas M. Šimkus.
Gera savijauta dar negarantuoja, kad gliukozės kiekis normalus
Padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, nepaaiškinamas svorio mažėjimas, nuovargis ar neryškus matymas – priežastys kreiptis į šeimos gydytoją. Sergant antrojo tipo diabetu simptomai gali stiprėti pamažu arba jų galima visai nepastebėti.
Didesnę riziką susirgti turi žmonės, kurių artimieji serga diabetu, turintys antsvorio ar nutukimą, mažai judantys, taip pat moterys, kurioms nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas. Rizika didėja ir su amžiumi. Vis dėlto ši liga gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms.
„Konsultacijos metu svarbu pasakyti ne tik apie jaučiamus simptomus, bet ir apie šeimoje buvusius diabeto atvejus ar anksčiau nustatytą padidėjusią gliukozę. Pagal konkrečią situaciją parenkame tyrimus ir nusprendžiame, kada juos reikėtų pakartoti“, – paaiškina pašnekovas.
Diabetui nustatyti naudojami kraujo tyrimai. Gydytojas gali skirti gliukozės kiekio kraujyje nevalgius, glikuoto hemoglobino (HbA1c) ar kitus tyrimus. HbA1c padeda įvertinti vidutinę gliukozės koncentraciją per pastaruosius maždaug du–tris mėnesius.
Prevencija yra, tačiau svarbu atskirti diabeto tipus
Pirmojo ir antrojo tipo diabetas – skirtingos ligos formos. Pirmojo tipo diabetui įprastos gyvensenos prevencijos priemonės nėra patvirtintos, o susirgus būtinas insulinas. Antrojo tipo diabeto riziką galima sumažinti arba atitolinti jo pradžią.
Antrojo tipo diabeto prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių – subalansuotos mitybos, reguliaraus judėjimo ir, turint antsvorio, svorio mažinimo. Tam nebūtinai reikia didelių pokyčių: didesnę riziką susirgti turintiems žmonėms vos 5–7 proc. sumažintas pradinis kūno svoris gali padėti sumažinti diabeto tikimybę. Siekti šio tikslo padeda ir fizinis aktyvumas, kuris svarbus nepriklausomai nuo to, ar svoris mažėja. Per savaitę rekomenduojama bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo veiklai, pavyzdžiui, spartesniam ėjimui, o krūvį pritaikyti savo sveikatos būklei.
Judėjimą svarbu derinti su mitybos pokyčiais, tačiau visų įpročių keisti iš karto nebūtina. Pradėti galima nuo paprastų dalykų: saldžius gėrimus keisti vandeniu, dažniau rinktis daržoves, ankštinius ir viso grūdo produktus, atkreipti dėmesį į porcijų dydį. Svarbiausia rinktis tokius pokyčius, kurių pavyktų laikytis nuolat.
Visgi šeimos gydytojas primena: „Vien atsisakyti saldumynų nepakanka. Vertiname visą žmogaus gyvenseną, paveldimumą ir sveikatos būklę. Geriau pradėti nuo kelių realių pokyčių ir juos išlaikyti, negu trumpam imtis labai griežtų ribojimų“.
Nustačius prediabetą, kai gliukozės kiekis jau padidėjęs, tačiau dar neatitinka diabeto diagnostikos kriterijų, svarbu kartu su gydytoju aptarti, kaip sumažinti ligos riziką ir stebėti sveikatos būklę. Jei diabetas jau diagnozuotas, rūpinimasis savimi taip pat išlieka labai svarbus, tačiau tuomet siekiama suvaldyti ligą ir apsaugoti organizmą nuo jos komplikacijų.
Susirgus svarbu rūpintis ne vien gliukozės rodikliu
Gydant diabetą daug dėmesio skiriama gliukozės kiekiui kraujyje, tačiau jis – tik dalis bendro sveikatos vaizdo. Liga ilgainiui gali pažeisti kraujagysles ir nervus, sutrikdyti inkstų veiklą bei regėjimą, padidinti infarkto ir insulto riziką. Todėl svarbu ne tik stebėti gliukozės rodiklius, bet ir reguliariai tikrintis, ar neatsiranda kitų sveikatos pokyčių. Nuoseklus gydymas ir patikros padeda sumažinti komplikacijų tikimybę.
Sergant svarbu vartoti paskirtus vaistus, stebėti gliukozę taip, kaip sutarta su gydymo komanda, kontroliuoti kraujospūdį bei cholesterolį. Taip pat reikalinga reguliari akių, inkstų ir pėdų būklės patikra.
„Jeigu laikytis gydymo plano sunku, apie tai reikia kalbėti. Galbūt neaišku, kaip vartoti vaistus, kyla sunkumų keičiant mitybą ar trūksta artimųjų pagalbos. Mums svarbu žinoti, kas trukdo, kad galėtume kartu ieškoti sprendimų“, – pabrėžia M. Šimkus.
Pasaulinė diabeto diena primena: verta atkreipti dėmesį į savo rizikos veiksnius, neatidėlioti ištyrimo ir nelikti vieniems su jau diagnozuotos ligos keliamais klausimais.
Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro inf.